Covid
02 Jan
Uncategorized

KARANTINO DĖL COVID-19 TEISINĖS IMPLIKACIJOS

KARANTINAS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 paskelbė karantiną Lietuvos teritorijoje ir trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį nuo 2020-03-16 00 valandos iki 2020-03-30 24 valandos (yra galimybė šį terminą pratęsti).

Nutarimas nustato šiuos karantino reikalavimus (išimtys taip pat nurodytos nutarime):

judėjimas per sieną ir šalies viduje:

  • užsieniečiams draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką;

  • sienos kirtimas vykdomas per nutarime išvardytus sienos kirtimo punktus;

  • tranzitas per Lietuvos teritoriją galimas tik nutarime išvardytomis transporto priemonėmis (nuo 2020-03-19 00 valandos tik geležinkeliu be sustojimų);

  • Lietuvos Respublikos piliečiams draudžiama išvykti iš Lietuvos, išskyrus, kai jie grįžta į savo gyvenamąją vietą ir vyksta į savo darbo vietą;

  • asmenims, grįžusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija;

  • ribojamas keliaujančiųjų tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto maršrutais intensyvumas – leidžiama užimti tik sėdimas vietas ne mažesniu kaip 1 metro atstumu;

  • draudžiamas kruizinių laivų patekimas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą;

  • prekių judėjimas neribojamas;

viešojo ir privataus sektoriaus veikla:

  • valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas (darbus) atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų (darbų) atlikimą. Privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje;

  • draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas;

  • draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai;

  • draudžiama sanatorijų, sveikatinimo paslaugų ir poilsio centrų veikla;

  • viešbučių ir kitos patalpos gali būti naudojamos asmenims izoliuoti;

  • draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla;

  • draudžiama parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų bei turgaviečių, išskyrus maisto, veikla;

  • draudžiama teikti grožio paslaugas;

  • rekomenduojama atsiskaityti ne grynaisiais pinigais;

  • ir kt.;

švietimo įstaigų darbo organizavimas:

  • stabdomi ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose;

sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimas:

  • daug reikalavimų. Bendrai, planinės operacijos, odontologų paslaugos, konsultacijos ir kt. atidedamos;

socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimas:

  • keletas reikalavimų.

Rekomenduojama visoms Lietuvoje veikiančioms religinėms bendruomenėms neorganizuoti religinių apeigų, kad būtų išvengta viešų susibūrimų.

SUTARČIŲ VYKDYMAS

Karantino metu ir paskesniu laiku sutarčių vykdymas gali būti apsunkintas. Tokiais atvejais sutarčių šalys gali pasinaudoti šiomis teisinėmis priemonėmis:

  • nenugalima jėga (force majeure);

  • sutarties vykdymo suvaržymas;

  • valstybės veiksmai.

Nenugalima jėga (force majeure)

Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

Nenugalima jėga (force majeure) yra aplinkybės, dėl kurių šalis neįvykdo sutarties, kurių šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Teismų praktika įtvirtina dar vieną privalomą sąlygą, kad aplinkybės būtų laikomos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis: šalis neturi būti prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Jeigu šios aplinkybės atsirado ir turi neigiamą poveikį, svarbu per protingą laiką (dažniausiai geriau nedelsiant) pranešti kitai šaliai apie jų atsiradimą ir poveikį sutarties vykdymui.

Nenugalima jėga (force majeure) savaime nesuteikia įsipareigojimų neįvykdžiusiai šaliai teisės nutraukti sutartį ir nepanaikina kitos šalies teisės nutraukti sutartį arba sustabdyti jos įvykdymą, arba reikalauti sumokėti palūkanas, nebent sutartyje būtų nurodyta kitaip.

Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) gali būti išduodamos Pramonės ir prekybos rūmų pažymos. Jas taip pat gali išduoti atitinkamo pramonės sektoriaus asociacijos. Nors jos neprivalomos pagal Lietuvos Respublikos teisę, gali Jums praversti, kaip papildomas įrodymas, jeigu kiltų teisminis ar arbitražinis ginčas su kita šalimi.

Sutarties vykdymo suvaržymas

Sutarties vykdymo suvaržymas (pasunkėjimas) įtvirtintas Civilinio kodekso 6.204 straipsnyje „Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms“ gali būti ar pasidaryti aktualiu aptariamoje situacijoje.

Kai sutarties vykdymas suvaržomas, nukentėjusi šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą.

Valstybės veiksmai

Sutarties šaliai civilinė atsakomybė netaikoma, jeigu šalis savo įsipareigojimus pažeidė dėl valstybės veiksmų – privalomų ir nenumatytų valstybės institucijų veiksmų (aktų), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti.

Kokį sprendimą pasirinkti?

Tai priklauso nuo Jūsų sudarytos sutarties sąlygų, faktinių aplinkybių ir jų poveikio bei taikytinos teisės.

SUTARČIŲ SUDARYMAS NUOTOLINIU BŪDU

Karantino metu rekomenduotina sutartis sudaryti neorganizuojant fizinio susitikimo sutarties pasirašymui. Tai įmanoma naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą. Jeigu yra rašytinis kontrahentų susitarimas dėl paprasto (ne kvalifikuoto) elektroninio parašo naudojimo ir yra galimybė susitarimą išsaugoti patvarioje laikmenoje, tuomet galima naudoti ir paprastą elektroninį parašą. Šiais atvejais elektroniniai parašai turės tokią pat galią, kaip ir įprastas rašytinis parašas. Jeigu galimybių tinkamai naudoti paprastą elektroninį parašą nėra, verta apsvarstyti galimybę sutartį pasirašyti įprastomis nuotolinio komunikavimo ar IT priemonėmis, o vėliau, atsiradus galimybei, sutartį įforminti (patvirtinti) abejonių nekeliančiu būdu.

DRAUDIMAS

Nors Jūsų sudarytos draudimo sutartys dėl epidemijos nutrūkusios veiklos gali ir nepripažinti draudžiamuoju įvykiu, bet peržiūrėti sudarytas draudimo sutartis vertėtų. Be kita ko gali būti aktualios verslo nutrūkimo (pertraukimo), kredito draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, kelionių draudimo sutartys.

SUSITIKIMAI IR POSĖDŽIAI

Verslo susitikimai

Karantino metu privaloma užtikrinti asmenų fizinių kontaktų ribojimus, išskyrus būtinas išimtis. Vietoje jų galima organizuoti verslo susitikimus ir sprendimų priėmimą nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis arba rašytinėse ar kitose nuolatinio pobūdžio laikmenose.

Valdymo ir priežiūros organų posėdžiai, akcininkų ir kitų dalininkų susirinkimai

Paprastai nebūna sunkumų valdymo ir priežiūros organų (valdybų, stebėtojų tarybų ir kt.) posėdžius organizuoti nuotolinėmis ryšio, IT priemonėmis, balsavimą organizuoti ir sprendimus priimti raštu (pasirašyti galima ir elektroniniu parašu).

Akcininkų (kitų dalininkų) susirinkimus galima organizuoti be fizinio akcininkų (kitų dalininkų) dalyvavimo – iš anksto parengiant balsavimo biuletenius ir prašant akcininkų (kitų dalininkų) juos užpildyti ir atsiųsti iki susirinkimo. Specialūs reikalavimai gali būti taikomi bendrovėms, kurių akcijomis prekiaujama viešai.

Siūlytina apsvarstyti galimybę susirinkimo terminą nustatyti vėlesniam laikui.

TEISMŲ, NOTARŲ, ANTSTOLIŲ IR KT. DARBO RIBOJIMAI

Karantino metu ribojamas daugelio įstaigų ir įmonių darbas.

Teismų darbo ribojimas

Teisėjų taryba 2020-03-16 rašte, be kita ko, rekomenduoja atšaukti visus karantino laikotarpiu suplanuotus teismo posėdžius bylose, nagrinėjamose žodinio proceso tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus neatidėliotinus atvejus, ir juos planuoti (atidėti) pasibaigus karantino režimui. Taip pat rekomenduojama nuotoliniu būdu vykdyti pasirengimą bylų nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka bei procesinių sprendimų priėmimą. Daugelis teismų šią rekomendaciją vykdo, neretai siūlo bylas nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Karantino laikotarpiu apribojamas asmenų patekimas į teismo patalpas ir stabdomas tiesioginis asmenų aptarnavimas.

Notarų darbo ribojimas

Teisingumo ministro 2020-03-16 įsakymu Nr. 1R-76 Lietuvoje esantys notarų biurai nuo 2020-03-16 00 valandos iki 2020-03-19 neatlieka notarinių veiksmų ir nepriima asmenų.

Yra priimtas šio įsakymo pakeitimas, įsigaliosiantis nuo 2020-03-20, keičiantis notarų darbo tvarkos ribojimus. Pagal jį notariniai veiksmai atliekami tik notarų biurų patalpose; notarų biuruose priimami tik iš anksto nuotoliniu būdu (telefonu ar elektroniniu paštu) užsiregistravę asmenys; notaras gali atsisakyti registruoti asmenį, neįleisti į notarų biuro patalpas atvykusio asmens ir neatlikti notarinių veiksmų ir (ar) nesuteikti paslaugų, jeigu notarui kyla abejonių dėl asmens sveikatos būklės, būtinų prevencijos priemonių nesilaikymo ir galimos rizikos sveikatai; į notarų biuro patalpas gali įeiti tik notarai, notaro biuro darbuotojai, asmenys, kuriems bus atliekami notariniai veiksmai, jų atstovai; visi įmanomi veiksmai, būtini pasirengti atlikti notarinį veiksmą, privalo būti atliekami nuotoliniu būdu (telefonu ar elektroniniu paštu).

Antstolių darbo ribojimas

Teisingumo ministro 2020-03-16 įsakymu Nr. 1R-76 antstolių kontoros nepriima interesantų, juos aptarnauja nuotoliniu būdu (telefonu ir elektroniniu paštu). Antstoliai atideda priverstinio vykdymo veiksmus, kuriems atlikti būtinas tiesioginis antstolio, antstolio padėjėjo, vykdymo proceso šalių ir kitų asmenų dalyvavimas.

Registrų centro darbo ribojimas

Klientai aptarnaujami tik 10-tyje didžiausių klientų aptarnavimo padalinių ypatingos svarbos ir neatidėliotinais atvejais ir tik iš anksto užsiregistravus telefonu.

Mokesčių administratoriaus veiklos ribojimas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia, kad jos aptarnavimo skyriai yra uždaryti, VMI paslaugos teikiamos tik nuotoliniu būdu.

DARBO SANTYKIAI

Karantino metu gali būti sutrukdytas darbuotojų darbas įprastose jų darbo vietose; būtina užtikrinti, kad darbuotojas nedirbtų darbo vietoje, jeigu jo buvimas ar darbas ten kelia pavojų kitų darbuotojų sveikatai ir saugumui; gali sutrikti darbdavio veikla ir jis gali nebeturėti galimybės bent jau ribotą laiką pasiūlyti darbuotojams darbo sutartyse sulygtų darbų.

Nuotolinis darbas

Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas.

Įstatymas įtvirtina, kad dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, o darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.

Karantiną nustatantis Vyriausybės nutarimas viešojo sektoriaus subjektų reikalauja, o privataus sektoriaus subjektams rekomenduoja organizuoti darbą nuotoliniu būdu (yra išimčių). Yra nuomonių, kad tuo pagrindu, kartu remdamasis ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bendromis nuostatomis bei vidaus darbo tvarka, jeigu nėra išimtinių aplinkybių, reikalaujančių kitaip, darbdavys privalo įsakymu įforminti reikalavimą darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, nepriklausomai ar darbuotojas su tuo sutinka (žinoma, esant galimybei, darbuotojų sutikimus gauti rekomenduojama).

Nuo 2020-03-19 pakeistas Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį motyvuotu raštu pasiūlyti darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, kai egzistuoja visos šios sąlygos: (1) Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną; (2) siekiama užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą; (3) darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui.

Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

Prastova

Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą.

Kalendorinį mėnesį, kurį buvo paskelbta prastova, darbuotojui turi būti mokamas darbo užmokestis ne mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (MMA). Nepažeidžiant šios taisyklės, prastovos metu darbuotojui mokamas toks atlyginimas, skaičiuojant nuo vidutinio jo darbo užmokesčio (VDU):

  • už pirmą prastovos dieną – pilnas jo VDU;

  • už antrą ir trečią prastovos dienas – 2/3 jo VDU;

  • už ketvirtą ir tolesnes prastovos dienas – 40 % jo VDU.

Nuo 2020-03-19 įsigaliojo Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimas, suteikiantis darbdaviui teisę darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą ir tuo atveju, kai Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. Skirtingai nei įprastos prastovos atveju, šiuo atveju iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.

Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip MMA darbo užmokestį, kai darbo sutartyje sulygta dėl viso darbo laiko. Privataus sektoriaus darbdaviui (yra išimčių) patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka (žr. skyrių Subsidijos darbdaviams (darbo užmokesčiui)).

Darbdavys gali paskelbti darbuotojui ir dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama proporcinga dalis nuo MMA.

Dalinis darbas

Dalinis darbas yra iki 1/2 darbuotojo darbo laiko normos trumpesnis darbo laikas, kai dėl to sumažėjęs darbo užmokestis darbuotojui kompensuojamas, išmokant dalinio darbo išmoką Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos. Pagrindas darbdaviui nustatyti dalinį darbą yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimas dėl dalinio darbo išmokos skyrimo.

Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūloma įtvirtinti, kad teisę į dalinio darbo išmoką turi ir apdraustieji, kuriems darbdavys savo sprendimu nustato dalinį darbą, kai Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojas kreipiasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas motyvuotą prašymą skirti dalinio darbo išmoką, planuojamą dalinio darbo pradžią, kuri negali būti ankstesnė kaip po 30 dienų nuo kreipimosi dienos, ir pabaigą.

Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas

Darbdaviai savo darbuotojams privalo sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Taip pat darbdavys turi pareigą užtikrinti tinkamų ir pakankamų saugos priemonių naudojimą: asmeninių saugos priemonių, dezinfekcinių priemonių ir kt. Darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jų saugai ir sveikatai – kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai ar gyvybei.

Galima argumentuoti, kad galimai COVID-19 infekuotų asmenų buvimas darbo vietoje kartu su kitais darbuotojais sudaro sveikatai ar gyvybei kenksmingą ir (ar) pavojingą darbo aplinką. Tai lemia ne tik darbdavio pareigą užtikrinti, kad iš užsienio grįžę darbuotojai dirbtų nuotoliniu būdu, bet ir kitų darbuotojų teisę atsisakyti dirbti kartu su kitais galimai COVID-19 infekuotais asmenimis. Ar darbuotojo atsisakymas dirbti yra pagrįstas, reikėtų vertinti kiekvienu konkrečiu atveju.

VALSTYBĖS SUBSIDIJOS VERSLUI

Karantino situacijoje valstybė numatė tam tikras finansinės paramos verslui priemones.

Subsidijos darbdaviams (darbo užmokesčiui)

Nuo 2020-03-19 įsigaliojo Užimtumo įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad, darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas užimtiems asmenims, kuriems Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova (dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ar karantino), mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo tiems užimtiems asmenims priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio ir sudaro 60 procentų arba 90 procentų Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose, bet ne daugiau kaip MMA. Tokios subsidijos darbo užmokesčiui mokamos iki 3 mėnesių.

Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims

Pakeistas Užimtumo įstatymas nustato, kad Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu savarankiškai dirbantis asmuo gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl išmokos iš Garantinio fondo skyrimo ir mokėjimo. Ši išmoka asmeniui kiekvieną mėnesį mokama vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, t. y. 257 EUR. Ji mokama tik, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo iki kreipimosi gauti išmoką dienos faktiškai vykdė veiklą ir yra sumokėjęs visas privalomas mokėti socialinio draudimo įmokas už ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių iki Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo dienos ir nedirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu.

MOKESČIAI

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaravimo ir sumokėjimo atidėjimas

VMI 2020-03-18 įsakymu Nr. VA-24 nustatė, kad GPM deklaracijos turi būti pateiktos ir jose apskaičiuotas pajamų mokestis sumokėtas iki 2020-07-01.

Mokesčių atidėjimas ir išdėstymas

VMI skelbia, kad artimiausiu metu, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus / draudimus veiklos vykdymui, įvardins ekonominės veiklos rūšis, kurias vykdantys mokesčių mokėtojai galimai patyrė tiesioginį neigiamą poveikį. Taip pat VMI turėtų paskelbti mokesčių mokėtojus, kuriems bus taikomos pagalbos priemonės – nevykdomas deklaruotų mokesčių išieškojimas, taikomas atleidimas nuo delspinigių, o sudarius mokestinės paskolos sutartį (MPS), neskaičiuojamos palūkanos. Pasak VMI, šiems mokėtojams bus taikomos ir analogiškos Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.

Numatoma, kad sudarius MPS, mokesčiai gali būti atidėti iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir toliau mokami sutartu grafiku (jei mokesčių mokėtojas neprašys intensyvesnio mokėjimo).

VMI informuoja, kad jei verslininkai turi mokesčių skolų, kurios susidarė dar iki paskelbiant karantiną, tačiau jų šiuo metu sumokėti negali, jie turėtų kreiptis į VMI dėl MPS, o tie, kurie jau yra sudarę tokias sutartis, gali pateikti prašymą pakeisti MPS grafiką ir sąlygas.

Jeigu įmonė jau yra pateikusi prašymą įmokas atidėti ar sudariusi darbuotojų socialinio draudimo įmokų atidėjimo sutartį su „Sodra“ ir šiuo metu negali mokėti įmokų pagal nustatytą grafiką, įmokų atidėjimo sutartis nebus nutraukiama – verslininkai per vieną mėnesį nuo ekstremalios situacijos šalyje atšaukimo turėtų kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo sutarties sąlygų ir grafiko pakeitimo.

Įsigaliojus priimtam Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimui, verslininkai nuo šiol galės sudaryti MPS ir dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Delspinigių neskaičiavimas

VMI skelbia, kad VMI, „Sodra“ ir Muitinė netaikys išieškojimo veiksmų (išskyrus muitams) ir neskaičiuos delspinigių neigiamą poveikį patyrusiems mokesčių mokėtojams (pagal sąrašą), nuo tų mokesčių, kurių sumokėjimo terminas yra po 2020-03-16 (karantino paskelbimo). Pasak STI, šis principas galios iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremalioji situacija.

Avansinis pelno mokestis

VMI skelbia, kad nukėlė avansinio pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminą iki 2020-03-30.

VMI primena, jog įmonės vieną kartą metuose turi teisę pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą: pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus būdą į būdą pagal numatomus rezultatus. Norėdama pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, įmonė turi tai pažymėti pateikdama avansinio pelno mokesčio deklaraciją. Jei įmonė pakeičia avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą į pagal numatomus rezultatus, tai sumažėjus įmonės pelnui, mokėtinas pelno mokesčio avansas taip pat sumažėja, arba jo gali visai nelikti.

Visoms įmonėms, kurios per mokestinį laikotarpį apskaičiuoja mokestinį nuostolį, suteikiama galimybė Pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka perkelti susidariusius mokestinius nuostolius į kitus mokestinius laikotarpius ir jais susimažinti tais mokestiniais laikotarpiais apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną.

Atleidimas nuo mokesčių deklaracijos pateikimo

VMI nurodo, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos (nesudaro ir nevykdo jokių sandorių; nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais; negauna pajamų, išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas), jie gali būti atleidžiami nuo mokesčių deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo.

Socialinio draudimo įmokų sumokėjimo atidėjimas

„Sodra“ nurodo, kad jeigu negalite laiku sumokėti socialinio draudimo įmokų, jas galime atidėti. Norėdami tai padaryti turite pateikti prašymą atitinkamam vietiniam „Sodros“ skyriui. Nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais pateikimo dienos socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas sustabdomas.

KITOS PARAMOS PRIEMONĖS

Karantino situacijoje valstybė numatė ir kitas su finansais susijusias paramos priemones.

Pagalba ES fondų lėšomis vykdomų projektų įgyvendinimui

Finansų ministerija skelbia rengianti Laikinąją tvarką, apibrėšiančią palengvinimus projektų įgyvendinimui tol, kol šalyje bus sudėtinga situacija dėl COVID-19.

Europos Komisija rengia teisės aktų pakeitimus, kuriais vadovaujantis šalims narėms bus užtikrintas lankstumas perskirstyti lėšas bei suteiktos platesnės galimybės naudoti Europos regioninės plėtros fondo investicijas.

Kredito įmokų atidėjimas

Nuo 2020-03-19 Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas numato kredito gavėjo mokamų kredito įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimo atidėjimą prašyme nurodytam, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, kai yra visos šios sąlygos:

  • kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba netenka ne mažiau kaip 1/3 pajamų;

  • kredito gavėjas nebetenkina teisės akte nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų, susijusių su kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis vidutinio įmokos dydžio ir pajamų santykiu;

  • kredito sutartis sudaryta iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2020-03-18.

Nuo 2020-03-19 Vartojimo kredito įstatymas numato kredito gavėjo mokamų kredito įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimo atidėjimą prašyme nurodytam, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių, laikotarpiui, kai yra visos šios sąlygos:

  • nutrūksta vartojimo kredito gavėjo santuoka arba miršta vartojimo kredito gavėjo sutuoktinis, arba kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba netenka ne mažiau kaip 1/3 pajamų, arba vartojimo kredito gavėjas nustatyta tvarka pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, arba vartojimo kredito gavėjas atlieka nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą;

  • kredito gavėjas nebetenkina teisės akte nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų, susijusių su kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis vidutinio įmokos dydžio ir pajamų santykiu;

  • kredito sutartis sudaryta iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2020-03-18.

Ligos išmokos

Nuo 2020-03-19 pakeistas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas numato išmokas, susijusias su Vyriausybės paskelbta ekstremalia situacija ar karantinu, fiziniams asmenims asmenims, kurie:

  • vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo ta liga;

  • serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sąrašą, ir kurie Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga ir dėl to tapti laikinai nedarbingi, ir jiems nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems darbdavys nepaskelbė prastovos dėl tos situacijos;

  • atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, neturi galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems darbdavys nepaskelbė prastovos;

  • kt.

PIRKIMAI

Viešųjų pirkimų palengvinimas

Nuo 2020-03-19 Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad:

  • perkančioji organizacija gali netaikyti įstatyme nustatytų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą;

  • supaprastinto pirkimo ir kai kuriais tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas pakeitime apibrėžtais atvejais, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų.

Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimas dėl pirkimo sutarčių keitimo

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė kelias rekomendacijas dėl pirkimo sutarčių keitimo galimybės. VPT nurodo, kad pirkimo sutarčių keitimai atliekami (keičiami terminai, kiekiai, apimtys, kainos) sutartyje ir (arba) Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, o sutarties nutraukimas turėtų būti taikomas tik išimtinais atvejais, kai neįmanoma išsaugoti sutarties. VPT išsamiai paaiškina įvairias pirkimo sutarčių keitimo galimybes.

Pasak VPT, jeigu sutarties vykdymas, esant ekstremaliai situacijai, yra negalimas, o išnykus nenumatytoms aplinkybėms taps neaktualus, tikėtina, kad tokią sutartį teks nutraukti. Dėl koronaviruso sustojus tiekimo grandinėms, paskelbus karantiną ir veiklų apribojimus, sutartys turėtų būti nutraukiamos abiem sutarties pusėms mažiausiai skausmingu būdu.

DUOMENŲ APSAUGA

Europos duomenų apsaugos valdyba ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) pripažįsta, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) numato teisinius pagrindus, leidžiančius darbdaviams ir kompetentingoms visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms tvarkyti asmens duomenis epidemijų atvejais be poreikio gauti duomenų subjekto sutikimą. Tai taikoma, pavyzdžiui, kai asmens duomenis reikia tvarkyti darbdaviams dėl visuomenės interesų visuomenės sveikatos srityje arba siekiant apsaugoti gyvybinius interesus (BDAR 6 ir 9 straipsniai) arba vykdyti kitą teisinę prievolę.

Pasak VDAI, galima tvarkyti vidinius asmens duomenų rinkinius apie darbuotojus, mokinius ar pan., įtraukiant tokią informaciją:

  • ar asmuo buvo išvykęs į „rizikos valstybę“;

  • ar asmuo kontaktavo su asmeniu, išvykusiu į „rizikos valstybę“, ar sergančiu COVID-19;

  • ar asmuo yra namuose dėl karantino (nenurodant priežasties) ir karantino laikotarpis;

  • ar asmuo serga (nenurodant konkrečios ligos ar kitokios priežasties).

Darbdavys ar kitas duomenų valdytojas turi teisę teirautis savo darbuotojų ar lankytojų apie tai, ar jiems yra pasireiškusių COVID-19 viruso simptomų, ar yra nustatyta COVID-19 diagnozė. Tai nereiškia, kad darbdaviai ar kiti duomenų valdytojai gali gautą informaciją dokumentuoti ar sudaryti atitinkamas duomenų rinkmenas. Darbdaviai taip pat gali tvarkyti tokius su darbuotoju susijusius asmens duomenis kaip darbo nuotoliniu būdu pasirinkimo faktas ir kiti darbuotojo darbui taikomi apribojimai.

VDAI teigia, kad bet kokie darbdavių ar kitų duomenų valdytojų tvarkomi asmens duomenys valstybės institucijoms visuomenės sveikatos užtikrinimo tikslu turi būti teikiami laikantis BDAR reikalavimų. Prašymai pateikti asmens duomenis turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, neturėtų būti teikiami konkretų duomenų subjektą identifikuojantys duomenys.

Jei yra nustatytos visuotinės priemonės esamai situacijai valdyti, pavyzdžiui, komandiruočių ir susitikimų ribojimas, renginių atšaukimas, tam tikrų higienos reikalavimų užtikrinimas, duomenų valdytojai neturėtų dėl to pažeisti savo darbuotojų ar kitų duomenų subjektų teisės į asmens duomenų apsaugą, pavyzdžiui, neturėtų reikalauti pateikti asmens duomenis, nebūtinus nustatytos tvarkos vykdymui užtikrinti. Duomenų valdytojai turėtų susilaikyti nuo darbuotojų ar lankytojų temperatūros rodmenų, medicininių pažymų ar kt. rinkimo. Tai negali būti laikoma darbdavio pareiga. Duomenų valdytojas turėtų imtis aktyvių veiksmų, informuojant duomenų subjektus apie simptomus, galimas rizikas, jų valdymo būdus, taikytinas priemones, galimybes dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojų pareigą informuoti apie pasireiškusius COVID-19 ar panašius simptomus ir kt.